Gegužės 18 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje skambėjo XXXII - ojo tarptautinio tradicinio liaudiško muzikavimo festivalio ,,Sėlos muzikantai“ finalinis koncertas ,,XXXII kartas“, vėl subūręs talentingiausius Lietuvos trieilių armonikų muzikantus. Jame dalyvavo ir svečias iš Latgalijos Justs Peteris.
Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbti išėję Amžinybėn rokiškėnas muzikantas Vytautas Dagys ir garsi Zarasų etnografė Rima Vitaitė.
Koncerte girdėjome ne tik pripažintų senosios kartos muzikantų, bet ir jaunųjų talentų iš Utenos bei kitų Lietuvos regionų grojimą. Džiugu, kad tradicijos gyvos ir tęsiamos.
Koncerto kuratorius, žinomas muzikantas ir dainų autorius Petras Leleika nustebino ir sužavėjo pristatęs neįprastą trio – pats jis meistriškai vinguriavo melodijas su pjūklu, festivalio sumanytojas bei pagrindinis organizatorius Gintaras Andrijauskas grojo daugeliui negirdėtu kvintanijumi – bosine armonika, kurių Lietuvoje esama tik dvi. Trečiojo muzikanto, šiuo metu Vokietijoje gyvenančio, tačiau besiruošiančio grįžti į Dusetas Gyčio Gutausko virtuoziškas grojimas lūpine armonikėle pakerėjo klausytojus, o jo asmeninė net 98 šių instrumentų kolekcija sukėlė nuostabą.
Renginio vedėjas Antanas Laurinkevičius (Untaniokas) kaip visuomet džiugino puikiu humoro jausmu, iškalba bei nuoširdumu. Salėje sukosi poros, skambėjo Rytų aukštaičių tarmė bei liaudiškos dainos.
Smagu, kad Dusetose, festivalio gimtinėje, tradiciškai kasmet vyksta šis koncertas, tuo džiugindamas gausų būrį liaudiškos muzikos gerbėjų ir puoselėdamas bei populiarindamas grojimo peterburgskomis armonikomis tradicijas.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkojo pagrindiniam rėmėjui - UAB „Vasaknos“ už gardžias dovanas, įteiktas visiems muzikantams ir Aušrai Barzdienei už gėles.
Festivalį finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba ir Zarasų rajono savivaldybė.
„Peterburgo armonika (liaudiškai vadinima pete(r)bur(g)ska, petaburska, piterska, trieila, pataburska, petrogradska) – klavišinis dumplinis vokiško derinimo instrumentas, pradėtas gaminti Sankt Peterburge XIX a. 9-ąjį dešimtmetį, Lietuvoje paplitęs nuo XX a. pradžios. Jo dumples glaudžiant ir traukiant, vienu klavišu išgaunami skirtingo aukščio garsai. Tiek tarpukariu, tiek pastaraisiais dešimtmečiais instrumentas paplitęs Šiaurės rytų Aukštaitijoje – Zarasų, Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Ukmergės, Širvintų, kiek mažiau Rokiškio, Kupiškio rajonuose. Meistrai ir muzikantai dviejų eilių ir trijų eilių dvibalses armonikas patys dirbo, taisė, tobulino (sukurta lietuviškoji trieilės tribalsės armonikos atmaina), jomis grojo. Dėl gražaus skambesio, puošnios išvaizdos Peterburgo armonikos sparčiai išpopuliarėjo ir nustelbė savo pirmtakes – Vienos armonikas.
Nuo XX a. antros pusės kaupiama ekspedicijų medžiaga, tyrimų duomenys leidžia teigti, kad tarpukariu Peterburgo armonika buvo pagrindinis Šiaurės rytų aukštaičių jaunimo gegužinių, vakaruškų, vestuvių, krikštynų, kalendorinių švenčių papročių instrumentas. Ja grodavo ir vienas muzikantas, bet dažniausiai ji skambėjo smuiko, klarneto ir būgnelio ansamblyje, ilgainiui tapdama pagrindiniu, vedančiuoju instrumentu. Muzikavimas Peterburgo armonika pasižymi savitu stiliumi, kuriam būdingi sodrūs akordiniai sąskambiai, jų derminė kaita, charakteringa melodinės linijos bei ritmo ornamentika.
Peterburgo armonika išliko dėl ryškių intensyviai ir meistriškai grojusių, dabar tebegrojančių, tradiciją įvairiuose renginiuose populiarinančių muzikantų. Dėl ekspedicijų, renginių, edukacinės medžiagos sklaidos, nemenko visuomenės susidomėjimo muzikantų gretos didėja ir atgaivinta tradicija stiprėja.“ Utenos kraštotyros muziejus.
XXXII-asis tradicinis tarptautinis liaudiško muzikavimo festivalis ,,Sėlos muzikantai“
Nuotr. V. Visockienė, nuotr. autorės