Rugsėjo 13 dieną visi Aukštaitijos regiono sutartinių giedotojų bei atlikėjų kolektyvai rinkosi Švenčionių krašte į XX Aukštaitijos regiono sutartinių šventę „Sutarjėla“.
Švenčionių kraštas yra svarbus liaudies muzikinio paveldo gausa. Šiame rajone, ypač Adutiškyje, užrašyta nemažai sutartinių, o taip pat daug Kalendorinių dainų. Šio žanro turtingumas šiame rajone, rodo šio krašto žmonių vidinę brandą, šio žanro svarbos suvokimą, o taip pat gebėjimą saugoti ir perteikti muzikinį folklorą ateities kartoms ir žinoma, noras dalintis.
Na, o Sutartinės, tai lietuvių daugiabalsės dainos, į reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (Unesco) įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 dieną. Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi, neretai iškilmingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai. Pagal atlikėjų skaičių ir polifonijos rūšį skiriamos trys pagrindinės sutartinių grupės: dvejinės, trejinės ir keturinės.
Ši šventė kasmet keliauja vis į kitą rajoną. Tądien Švenčionių rajone skambėjo giedamos, šokamosios, pučiamos ragais, skudučiais, kankliuojamos penkiastygėmis kanklytėmis sutartinės, atliekamos ansamblių iš Pasvalio miesto ir rajono, Panevėžio, Kėdainių rajono Krakių, Širvintų rajono Kernavės, Švenčionių, Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, Utenos. Zarasams šioje šventėje atstovavo Zarasų kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Laukesa“ bei jaunimo sutartinių atlikėjų grupė „Gražutė“, vadovė šių eilučių autorė. Zarasiškiai atliko giedamąsias sutartines ir demonstravo puikius archeologinius kostiumus, kuriuos kuria – audžia, siuva, dabina juostomis, žalvariu, nuolat atnaujina audėja ir giedotoja Birutė Andrijauskienė. Jaunimas taip pat stengiasi neatsilikti, jaunoji giedotoja iš „Gražutės“ Milena Semionovaitė nupynė juostas ir padabino visų merginų kostiumus pati. Šiuo metu ji audžia audinius šiems kostiumams ir ateityje zarasiškiai dabinsis dar puikesniais kostiumais.
Smagu, kad su Zarasų sutartuvininkėmis kartu vyko seluoniškis Vasilijus Trusovas, kuris yra gimęs šiame krašte ir ne tik žino, bet ir pažįsta kiekvieną šio rajono kertelę. Jam teko mokytis Šventės mokykloje, kurioje lankėmės ir labai prasmingai praleidome laiką, apie kurį šiame straipsnyje skaitysite vėliau. Šios pažinties metu mus lydėjo net tik gido Maraius pasakojimai, bet ir Vasilijaus prisiminimai iš vaikystės.
Taigi sukome bendrų sutartinių ratą ant Cirkliškio piliakalnio. Vėliau sutartinių gausmai skambėjo koncertuose Adutiškio, Švenčionių, Švenčionėlių, Reškutėnų ir Šventos bendruomenėse. Zarasiškiams teko giedoti Šventos pažintiniame mitologiniame take kartu su folkloro ansambliu iš Vilniaus „Laukis“, folkloro ansambliu iš Kernavės "Medgrinda" bei Kauno folkloro ansambliu „Ginėja“.
Norėtųsi parašyti šiek tiek apie šį taką. Informaciją pateikiu iš Sirvėtos regioninio parko lakytojų centro: „Šventos kaime įsikūręs Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras, kur lankytojai gali daugiau sužinoti apie saugomą teritoriją, rasti informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, apžiūrėti vidaus ekspoziciją, kurios tema – "Mitologija". 2014 metų pabaigoje įrengtas pažintinis mitologinis takas, kurio pradžia ir yra šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro. Taigi šis takas yra tarsi vidaus ekspozicijos tęsinys lauke. Šia atkarpa keliaujantis žmogus pamato 17 skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių dievybės ir mitologinės būtybės. Šiame take žmonės gali ne tik susipažinti su mitologijos aspektais, kultūriniu paveldu, bet ir sužinoti kitų įdomių gamtinių faktų. Paprastai pasivaikščiojimas trunka nuo vienos iki dviejų valandų. Žinoma, galima užtrukti ir ilgiau – tai priklauso nuo kiekvieno norų. Yra galimybė pasivaikščioti taku su gidu. Dažnai rengiamos edukacinės programos šioje pažintinio tako aplinkoje, mat visai čia pat yra ir Sirvėtos regioninio parko gamtos mokykla. Saugomoje teritorijoje yra nemažai vietovių ir objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Šioje Švenčionių aukštumos dalyje tiek gamta, tiek žmogus sukūrė palikimą, ir kiekvienas gali atrasti kažką įdomaus. Mitologinį taką įrengė VSTT kartu su Sirvėtos regioninio parko direkcija. Architektas Aurimas Vengris, vadovaudamasis Liberto Klimkos interpretacija "Senovės baltų mitologijos sistematika", parengė tako projektą. Take apstu mitologinių veikėjų skulptūrų, jos pastatytos tam tikra tvarka: kiekviena turi sau skirtą vietą, kaip ir pats takas, prasidedantis šalia lankytojų centro, nuvingiuoja į Šventos mišką, kur Švenčionių aukštumos kalvelėmis ir raguvomis apsukęs ratą grįžta į pradžią. Take įrengta informacinių stendų, suolų, nukreipiamųjų rodyklių.“
Eidami šiuo taku bei jį pažindami, įliejome sutartines, kurios mūsų šią pažintį šioje vietoje ne tik pagražino, bet ir įprasmino. Regis, miškas gaudė drauge.
Vakare Cirkliškio dvaro kieme vyko baigiamasis koncertas, kuriame pasirodė 21 sutartinių giedotojų kolektyvas. Po koncerto aukštaitiška šimtaraštė sutartinių juosta iškilmingai perduota Ignalinos giedotojams. Taigi kitąmet XXI Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ vyks Ignalinos krašte.
Kiekvienas kolektyvas buvo šiltai sutiktas, labai lauktas, skaniai pavaišintas, pasirūpinta kiekvieno ne tik kūno bet ir dvasios penu. Giedotojai, darniai susigiedoję su visais Aukštaitijos sutartinių atlikėjais, lauks kitų metų „Sutarjėlos“. O metų bėgyje, sutartinių švenčių taip pat netrūksta, kuriose susitinkama ir dalijamasi bendryste.
Diana Skvarčinskaitė, kolektyvų vadovė
Nuotraukos dalyvių