Spalio 1-osios popietė Zarasų kultūros centro Turmanto padalinyje tapo puikiu įrodymu, kad tikra bendruomenė gyva tol, kol joje skamba juokas, dalijamasi patirtimi ir gera nuotaika.

Šįkart renginio „Iš kartos į kartą“ dalyvės ne tik atsinešė savo rankomis kurtus darbus, bet ir atsinešė dalelę savęs – prisiminimus, tradicijas ir žmogišką šilumą, kurią galima perduoti tik gyvo pokalbio metu.

Turmanto seniūnijos moterys pademonstravo neišsenkantį kūrybiškumą: stalus papuošė rankomis megzti ir siuvinėti darbai, stebinę savo kruopštumu bei išradingumu. Tačiau tikruoju smalsumo objektu tapo kulinariniai šedevrai – patiekalai su netikėtais ingredientais, kurie ragautojus vertė spėlioti: „Kaip tai pagaminta?“ Ne viena paragavusi pripažino, kad tokios skanios duonos – su paslaptingu varškės prieskoniu – dar nebuvo tekę ragauti. O ką jau kalbėti apie kepenėlių tortą, kuris nustebino ne tik skoniu, bet ir idėjos originalumu.

Vis dėlto svarbiausias šios popietės akcentas – bendravimas. Kai aplink tvyro nuoširdus noras dalintis ir išklausyti, net paprasčiausia arbatėlė tampa ypatinga. Pačių džiovintų žolelių kvapas susiliejo su juoku, prisiminimais ir naujomis idėjomis. Susirinkusiųjų šypsenos, darbščių rankų sukurti dirbiniai ir rudeninių gėlių spalvos užpildė kambarį taip, kad atrodė – jis tapo gyvas.

Ir štai tada nuskambėjo žodžiai, kurie geriausiai apibendrino visą susitikimą: „Taip gera pabūti kartu... o gal galėtume susirinkti bent kartą per mėnesį?“ Sunku nesutikti – tokie susitikimai ne tik stiprina bendruomenę, bet ir įrodo, kad tikra tradicija gimsta ne nuo šventės ar įrašo kalendoriuje, o nuo nuoširdaus žmonių noro būti kartu.

Ši popietė parodė, kad gera pradžia – tikrai pusė darbo. Jei yra noras, šiluma ir iniciatyva, bendruomenės ritmas įgauna naują pulsą. Belieka palinkėti, kad šis gražus renginys taptų ne vienkartine išimtimi, o prasminga tradicija, kuri iš tiesų keliaus iš kartos į kartą.

Zarasų kultūros centro Turmanto teritorinio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Valerija Palivoda