Pro besileidžiančios saulės spindulius, pasklidusius tarp medžių kamienų, kaip ir kasmet Žolinės išvakarėse, rugpjūčio 14d., susitikę Stelmužėje po senoliu ąžuolu degėme ugnelę.
Čia jau 33 – ąjį kartą būrėmės atlikti apeigas seniesiems mūsų Dievams, giedoti sutartines ir pasibūti draugėje. Užkūrę ugnelę, kreipėmės į Saulę, Mėnulį, kitas dangaus dievybes, prašydami šilumos, santarvės, prieglobsčio, ramybės, vienybės. Krivis Vasilijus Trusovas dėkojo Perkūnui už palankų orą derliui, nupildamas gėrimo Žemynai, juo vaišino susirinkusiuosius. Sugiedoję bendras sutartines, užtraukę dainas ąžuolui, šeimai, sudeginę visas savo negerovės ir ydas (tokiu būdu apsivalę), sukome sutartinių ratą.
Sutartinių vainikas pirma puošė jauniausių sutartinių atlikėjų rankas. Tai Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos vaikų folkloro ansamblio „Op-ka“ mažosios sutartuvininkės, vėliau Zarasų kultūros centro jaunimo sutartinių giedotojų grupė „Gražutė“, kuriam vadovauja šių eilučių autorė.
Vėliau sutartinių rate sukosi Utenos kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sėdauta“ (vadovė Milda Morkūnaitė), zarasiškės sutartinių giedotojos „Laukesa“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė), Kernavės kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Medgrinda“ (vadovė Kristina Stankevičienė), Berlyno lietuvių folkloro ansamblio „Saulėla“ vadovė Raminta Atnimar ir grupės iš Setijos „Madara“ atliekamos dainos Seto lelo, įrašytos į Unesco paveldą.
Šventės kulminacija, šventėje „Pa Sanuoju Ųžalu“, tiesiogine pavadinimo prasme – 4 moterų atlikėjų grupė iš Estijos „Laudaukse Kääksutajad“. Išvertus grupės pavadinimą į lietuvių kalbą reiškia „Cypiančios tvarto durys“. Ši grupė pristato save kaip ribas peržengianti estų vokalinė grupė, jungianti senovines runų dainų tradicijas su vokaliniais eksperimentais ir retais tradiciniais instrumentais, tokiais kaip kanelė, būgnas ir žandikaulio arfa. Jų pasirodymas buvo žemiškas, ritmingas ir giliai atmosferiškas – balsai susiliejo į sodrų garsų gobeleną. Regis stiprybės jos sėmėsi iš gamtos dvasios, ritualų ir kaimo folkloro.
Nuo pat susikūrimo 2000-ųjų pradžioje kvartetas pelnė reputaciją dėl savo žalios, užburiančios vokalinės energijos. Šių moterų muzika perteikia žaismingumą ir galią, įsišaknijusią giliame Estijos muzikiniame pavelde. Grupė išleido 3 albumus ir laimėjo pagrindinį prizą liaudies muzikos konkurse „Mooste Elohelü“.
Esčių muzika užbūrė ir savotiškai „įžemino“ klausytojus – neliko skubos, galvoje kasdienybės rūpesčių naštos, o kūnas įgavo lengvumo būvį.
Regis, tą vakarą viskas buvo išvien – puikus oras, sutartinės, Seto lelo, esčių įžeminimas, dvasingai nusiteikę žiūrovai.
Šiuo renginiu pradėjome pirmąją projekto „XXXIII tarptautinis festivalis Žolynai“ dieną, po kurio skubėjome į Zarasų Sėlių aikštę tęsti dienos renginių.
Na, o čia jau klegėjo gausiai susirinkusių mažųjų balsai kartu su tėveliais, kurie rengėsi stebėti Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklį „Lėlė, kuri didžiuojasi, kad turi „Ė“. Tai buvo interaktyvi edukacija visai šeimai, kurios autorius ir režisierius – Andrius Žiurauskas, dailininkas – Artūras Šimonis, kompozitorius – Stanislovas Stavickis-Stano. Tą vakarą žaismingai spektalį ir vakaro programą pristatė Gražina Jonušaitė – Kazokienė.
Žemynėle Žiedkelėle
Laimink žemę, laimink gėlę
Laimink bitę, laimink medų
Laimink kritusius ant ledo
Laimink žolę, laimink rasa
Laimink jauną širdį drąsia
Laimink akmenį ir vėją
Laimink karžygį gynėją.
Žemynėle Žiedkelėle
Laimink tėvą, motinėlę
Laimink sesę, laimink brolį
Laimink vaiką ir senolį
Laimink baltą mūsų krantą
Žalią sodžių, girią šventą
Laimink visus tuos, kas gynė
Mūsų motiną Tėvynę.
Tai eilių ištrauka iš Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ dainos „Broliai“. Šios eilės tą vaiskų vakarą Stelmužėje organiškai įsiliejo tarp sutartinių virpesio.
Šios interaktyvios edukacijos metu, mažieji ir didieji žiūrovai turėjo galimybę prisijungti prie dviejų keliaujančių teatro lėlininkų. Jie apkeliavę visą platųjį pasaulį, moka daugybę skirtingų kalbų, tačiau širdies gilumoje – jie visada buvo ir
bus tikri lietuviai, o lietuvių kalba jiems – pati mieliausia! Nes kalba ši – nepaprasta… Ji turi vieną stebuklingą raidę, kurios neturi jokia kita kalba pasaulyje. Ši raidė tai – „Ė“. Lėlininkams tai ypatingai svarbi raidė. Kaip tikri burtininkai, jie kasdien kuria stebuklą ir įpučia gyvybę daiktams. Tam jiems neužtenka žodžių – jiems reikia burtažodžių. Būtent toks yra žodis „lėlė“, kuris turi net dvi pačias unikaliausias raides savo pavadinime!
Ši edukacija buvo nuotaikingas žaidimas su kalba ir nuoširdus didžiavimasis lietuvių kalbos ir kultūros lobiais. Edukacijos metu dalyviai daug sužinojo ne tik apie skirtingus lietuviškos kultūros simbolius ir mitinius veikėjus, bet ir apie lėlių
teatrą.
Vakarą Sėlių aikštėje užbaigė puikus Aistės Smilgevičiūtės ir Enriko Slavinskio duetas, atlikęs akustinių dainų koncertą, sukvietęs Zarasų širdin gausų šių atlikėjų gerbėjų būrį.
Projektas „XXXIII tarptautinis festivalis Žolynai“ finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir skirtas paminėti Atmintinus lietuvių liaudies dainos metus.
Festivalį organizavo Zarasų kultūros centras
Projekto autorė Diana Skvarčinskaitė
Nuotraukos Eriko Černovo