2026 m. sausio 31 d. Dusetose iškilmingai atidarytos tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2026“, daugiau nei du šimtmečius gyvuojanti šventė, tapusi neatsiejama Lietuvos kultūrinio ir sportinio paveldo dalimi. Atidarymo ceremonija subūrė gausų būrį žiūrovų, šventės dalyvių, menininkų, sportininkų ir garbių svečių iš visos Lietuvos.

Zarasų kultūros centras džiaugiasi galėjęs būti šio renginio dalimi organizuodamas šventės atidarymo ir uždarymo kultūrinę programą. Pagal ilgametę Sartų tradiciją šventės pradžią paskelbė iškilminga eisena, pajudėjusi nuo mažosios scenos palei hipodromo ledą ir pasiekusi centrinę tribūną.

Eiseną vedė šventės ŠAUKLIAI, nešini šventine ugnimi – Antanas Laurinkevičius ir Margarita Veikšrienė. Simbolinę eisenos dalį sudarė tradicinės žirgų galvos, primenančios senąsias Užgavėnių kaukes ir žirgo reikšmę lietuvių kultūroje.

Eisenoje ir atidarymo programoje dalyvavo Zarasų kultūros centro meno kolektyvai: folkloro ansamblis „Seluona“, Smalvų tradicinės muzikos kapela, senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Sėliai“, savo pasirodymais suteikę šventei autentiško Aukštaitijos skambesio. Neatsiejama ir jau tradicine tapusia eisenos dalimi buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Remigijaus Vilio. Atidarymo ceremonijos metu taip pat pasirodė Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos jaunių choras, atlikęs dainą „Žirgų lenktynės“, kuri tapo vienu iš šventės atidarymo programos akcentų.

Renginio vedantieji, Nacionalinio Kauno teatro direktorius, aktorius Egidijus Stancikas bei renginių ir televizijos laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja Loreta Sungailienė, visą renginį palaikė nuostabią atmosferą bei supažindino visus su Sartų istorinę reikšmę, žirgų sporto svarbą ir bendruomenės vaidmenį saugant šią unikalią tradiciją.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir buvo pristatyti svarbiausi valstybės, savivaldos bei žirgų sporto bendruomenės atstovai. Tarp jų – Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrė Rita Tamašiūnienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas, Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorė Joana Kėrytė, UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorė Gerda Žibūdaitė. Taip pat dalyvavo Respublikinės ristūnų žirgų lenktynių „Sartai 2026“ organizacinio komiteto pirmininkas, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius  Aurelijus Banys, varžybų vyriausiasis teisėjas Stasys Kėrys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, Švietimo, sporto ir kultūros ministrė Dusetų seniūnas Darius Steponavičius, dvasininkas, kanauninkas ir Zarasų krašto Garbės pilietis Stanislovas Krumpliauskas. Sartų šventė yra bendro daugelio institucijų, organizacijų ir bendruomenės narių darbo rezultatas.

Po Lietuvos valstybės himno sugiedojimo įvyko vienas svarbiausių ir simboliškiausių atidarymo ceremonijos momentų – varžybų ugnies įžiebimas. Renginio šauklio Antano Laurinkevičiaus įžiebta ugnies liepsna tapo ženklu, kad šimtmečius skaičiuojanti šventė gyva ir šiandien, perduodama iš kartos į kartą kaip bendruomeniškumo, pagarbos žirgui ir sportinės dvasios simbolis. Iškart po varžybų ugnies įžiebimo sekė dar viena iškilminga ceremonijos dalis – Sartų varžybų vėliavos pakėlimas. Ši garbė suteikta „Sartai 2026“  vyriausiajam teisėjui Stasiui Kėriui.  Skambant orkestro fanfaroms, iškelta Sartų vėliava oficialiai paskelbė, kad „Sartai 2026“ prasidėjo.

Vėliavos pakėlimas tapo simboliniu šventės atidarymo akcentu, įtvirtinusiu Sartų lenktynių reikšmę ne tik kaip sporto renginio, bet ir kaip nacionalinės svarbos kultūrinės tradicijos. O kokie Sartai be Sartų himno, kurį atliko grupe „SADŪNAI“ sudainuoti Sartų himną „Un Sartų“.

Sartai svarbūs ne tik kaip sporto varžybos. Tai šventė, kuri jungia kartas, stiprina regiono tapatybę, skatina pagarbą žirgui, sportui ir kultūriniam paveldui. Kiekvienais metais Sartai tampa gyvu liudijimu, kad tradicija išlieka tol, kol ją puoselėja žmonės – sportininkai, kūrėjai, organizatoriai ir žiūrovai.

„Sartai 2026“ dar kartą parodė, kad ši šventė yra gyva Aukštaitijos ir visos Lietuvos kultūros dalis, kurioje darniai susilieja sportas, muzika, tradicijos ir bendruomenė.