Nuotraukos Eriko Černovo

Skulptūros autoriai – Žilvinas Danys, Gabrielius Kuliešius ir Ričardas Dubaka

Tautosakoje lietuviai ir latviai Saulę vadina motule, o brangiausią žmogų – mamą – palygina su saule. Lietuviai Saulę laikė dievybe, dangaus šeimininke, moterimi. Ji vaizduojama kaip mergina su auksiniais ar linų spalvos plaukais, su linų žiedų vainiku, kurį nusipynusi arba jai nupynęs Mėnulis. Kai kuriuose mituose Saulė vaizduojama su auksine karūna ant galvos, apsirengusi ilgais auksiniais drabužiais, su skraiste ant pečių.

Gegužės 3 d. Lietuvoje ir pasaulyje minima Saulės diena. Ši diena skirta dėmesiui į saulės energijos galimybes atkreipti. Šventė minima nuo 1994 m., Lietuvoje pirmąjį gegužės sekmadienį nuo 1928 m. minima ir Motinos diena.

Skulptūros, įkūnijančios svarbiausią Joninių šventės simboliką, Zaraso ežero saloje 2021 m. gegužės mėn. buvo sukurtos plenero „Degi rasa“ metu. Projektą „Degi rasa“ – degančių skulptūrų pleneras Zaraso ežero saloje“ iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto vadovė – Aleksandra Pulokienė.

Simbolių aprašymai parengti pagal etnologės Eglės Valentės rekomendacijas ir archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės tekstus. Pagrindiniai šaltiniai:

„Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, , 1994 m.,

„Senoji Europa“, Marija Gimbutienė, 1996 m.