Besibaigiant paskutinei advento savaitei Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, po vakaro šv. Mišių, įvyko nepaprastai jaukus, šiltas ir tuo pat metu įspūdingas pavakarojimas su pasaulinio garso akordeonininku Martynu Levickiu ir jo atliekama muzika.

Pilnutėlėje žmonių bažnyčioje pirmiausia nuskambėjo paties atlikėjo sukurta kompozicija „Lietus“ iš ciklo „Vilniaus sirenos“. Kūrinys tarsi atliepė lauke tvyrančią darganą ir piktoką vėją, tačiau specialiai šiam koncertui pašildytoje, gražiai apšviestoje bažnyčioje M. Levickio parinkti toliau sekę kūriniai kvietė sustoti, susikaupti advento rimčiai, pajausti muzikos grožį, pasipildyti  gerąja pasaulinės muzikos energija.

Akordeonininkas M. Levickis, rengdamasis koncertams, visada kruopščiai apgalvoja programas. Vienas mėgstamiausių jo muzikinės filosofijos momentų – laiko pojūtis, keliavimas atgal, pirmyn ir netgi mėginimas nuspėti ateitį. Šįsyk Zarasuose įvyko kelionė laiku – nuo renesanso iki šiuolaikinės muzikos ir paties atlikėjo sukurtų lietuvių liaudies dainų kompozicijų. Tai gi, po pirmojo kūrinio  toliau sekė dvi renesanso pjesės, tuomet trys baroko epochos kūriniai: Domeniko Skarlati Sonata, Johano Sebastiano Bacho Preliudas ir fuga iš garsaus veikalo „Gerai temperuotas klavyras“, Antonio Vivaldi ciklo „Metų laikai“ „Žiemos“ I -oji dalis.

Muzikinė kelionė laiku stabtelėjo ir klasicizmo epochoje, nuskambėjo Volfgango Amadėjaus Mocarto pjesė, kurios originalas buvo sukurtas gatvės instrumentu vadinamiems sukamiesiems vargonėliams arba liaudiškai šarmankai. Nedaug kas žinojo tą istoriją, tačiau kūrinys, ko gera, buvo ne vienam girdėtas, tik atliekamas akordeonu galbūt pirmą kartą.

Po bažnyčios skliautais sūkuriavo ir romantizmo epochos melodija - Frederiko Šopeno, bene , populiariausias Valsas cis – moll. Po jo sekė kūrinių kūrinys – Gustavo Malerio  Adadžieto iš simfonijos Nr. 5. Švelnios , bet kartu ir dramatiško virpulio pilnos melodijos, papildytos gilios, plačios akordeono bosų harmonijos, žmonės klausėsi tarsi apmirę. Būtent šiuo kūriniu M. Levickis ir kvietė visus panirti į advento dvasią, savus gilius apmąstymus.

Tą vakarą akordeonininkas pademonstravo ir modernios, šiuolaikinės muzikos skambesį, atlikdamas vieno garsiausių šių dienų amerikiečių kompozitorių Filipo Glaso kompoziciją. Kompozitorius vadinamas minimalizmo pradininku, kuomet minimaliomis priemonėmis, vos kelių garsų melodija kuriama ištisa kompozicija. Toks lyg ir nuobodulį turėjęs kelti kūrinys Zarasų bažnyčioje nuskambėjo efektyviai.

Galiausiai klausytojai pasimėgavo lietuvių liaudies dainų aranžuotėmis, kurios aiškiai turėjo ir improvizacinį pobūdį. Atlikėjas pasakojo, kad liaudies dainos jį supo nuo pat vaikystės, o studijuojant Londono Karališkoje muzikos akademijoje iš įvairių pasaulio šalių susirinkę bendramoksliai neretai prašė papasakoti apie Lietuvą ir pagroti lietuviškų melodijų. Tą vakarą Zarasuose ir nuskambėjo būtent adventinė „Leliumoj“, „Beauštanti aušrelė“ ir „Rūta žalioji“.

Apie visus skambėjusius kūrinius M. Levickis šiek tiek papasakojo, paaiškino jų atlikimo subtilybes. Didžioji dalis koncertinės programos kūrinių buvo parašyti klavesinui, fortepijonui arba orkestrui. Tačiau akordeonininkas siekė jiems suteikti kitokio skambesio. Čia verta pacituoti garsaus Europos dirigento Omero Mejerio Velberio žodžius: „Akordeonu Martynas groja subtiliai, ir turiu pripažinti, kad kažkaip ypatingai. Akordeonas linkęs virsti vargonais, o Martynas griauna tuos mitus, jo stilius labai įdomus. Ir tai yra drąsu“.

Martyno Levickio koncertą dovanojo Zarasų rajono savivaldybė ir Zarasų rajono savivaldybės Kultūros centras, taip pat Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija.

Dėkojame kultūrinių renginių organizatorei Valentinai Žigienei už nuostabų koncerto vedimą ir pristatymą

Zarasų kultūros centro informacija