Zarasiškiai Rudens Lygės ir Baltų vienybės dienos minėjimuose
Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką. Na, o Rudens lygiadienis – momentas rudenį, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Apie rugsėjo 21–23 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa ilgesnė už naktį. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu.
Taigi, paminėti šias dvi datas, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“ rugsėjo 22 dieną vyko į Kauno kultūros centrą, kur dalyvavo XV tarptautiniame vaikų ir jaunimo folkloro festivalyje „Baltų raštai“. Šis festivalis kasmet vyksta tuo pačiu metu, siekiant supažindinti vaikus ir jaunimą su šiais dviem labai svarbiais Lietuvai ir Latvijai istoriniais ir astronominiais įvykiais.
Festivalis prasidėjo nuostabia, užburiančia vizualine instaliacija „Skambantys raštai“, kurioje galėjome stebėti šiuolaikiškai pateiktą Saulės ridą, apipintą sutartinėmis.
Vėliau vyko koncertas „Dangaus žirgeliai“. Koncertas pavadintas taip, nes kaip tik šiuo metu danguje išryškėja Žirgo žvaigždynas – Žirgelis. Čiūtukai pūtė ragus, skudučiavo, giedojo sutartines, jas taip pat atliko penkiastygėmis kanklytėmis, dainavo, šoko. Įdėmiai klausėsi kitų kolektyvų, tai Kauno „Ratilėlio“, draugų iš Kaišiadorių „Žilvitos“ bei latvių kolektyvo.
Na, o folkloro ansamblis „Seluona“ tądien šias abi šventes minėjo ant Moškėnų piliakalnio Rokiškio rajone, dalyvaudami apeigose, ožio deginime ir atlikdami savo Baltišką programą.
Zarasiškiai kasmet organizuojasi sąšaukas su latviais nuo Liaudiškių piliakalnio, pavakarodami prie laužo – šiemet tai praleidom, nes susišaukėm su broliukais iš kitur. Labai šiltas penktadienio oras leido švęsti pasimėgaujant ir neskubant. O grįžtant namo kai kur ant kalnų žaižaravo laužai, primindami ankstyvą Saulės laidą ir signalinį sutarimo ženklą.
Diana Skvarčinskaitė, kolektyvų vadovė
Nuotraukos dalyvių