XIX Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „SUTARJĖLA“
2024 m. rugsėjo 14 d. Zarasuose
PROGRAMA:
Sutartinių garsai pirmiausia apgaubs Stelmužę. Šioje ypatingoje vietoje 12.00 val. šventė prasidės dalimi „Ųžalėlio karpyti lapai“ - senosiomis apeigomis ir bendru sutartinių ratu su sutartinių grupe „Trys keturiose“, folkloro ansambliu „Seluona“, Aukštaitijos regiono 24 sutartinių giedotojų grupėmis, kur dalyviai ir klausytojai gamtos apsuptyje susilies sutartinių gausme. Visi sutartinių atlikėjai sueis į bendrą – didįjį sutartinių ratą, į kurį bus kviečiami jungtis ne tik sutartinių giedotojai, bet ir visi norintys būti šio sutartinių rato dalimi. Čia giedosime vienas gražiausių sutartinių, kurios leis sustiprinti bendrystės jausmą.
15,00 val. „Sadauta, rūta“ koncertai bendruomenėse: Antazavės dvare, Salako „Jūrų muziejuje“, Šlyninkos vandens malūne, Zarasų krašto muziejuje. Pabirę po bendruomenes dar plačiau skleisime šį žanrą po Sėlių žemę.
Na o rugpjūčio 8 d. 18, 00 val. sutartinės jau buvo atliekamos Medumi „Amatų centre“ šventėje „MEDUMedus“ (LV). Šventės tema buvo medus, tad kolektyvai atliko sutartines apie biteles, o Zarasų „Laukesa“ sutartinių programą „Bitute siaude sidijo“.
18,00 val. „Sutarjėla“ baigiamasis XIX Aukštaitijos regiono sutartinių šventės koncertas Zaraso ežero Mažajame Slėnyje. Čia paukščių giesmes ir medžių šnarėjimą palydės sutartinių giedotojų balsai, skudučių bei ragų sąskambiai, lamzdelių ir kanklių garsai.
Po baigiamojo koncerto vyks iškilmingas Aukštaitiškos šimtaraštės sutartinių juostos perdavimas Švenčionių rajono savivaldybei, kuri XX „Sutarjėlos“ šventę rengs 2025 m.
Projektas „XIX Aukštaitijos regiono sutartinių šventė Sutarjėla“ finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos
Šventę remia Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Šventės partneriai – Zarasų ‚Ąžuolo“ gimnazija ir Vajasiškio kaimo bendruomenė
Šventę organizuoja Zarasų kultūros centras
„Sutarjėla“ kasmet vis kitame rajone organizuojama sutartinių šventė. Paskutinį kartą Zarasuose ji vyko 2008 metais. Toks šventės organizavimo principas-tarsi sukimasis ar kartojimas (kaip ir atliekant sutartines) prasmingas tuo, jog leidžia geriau pažinti regioninius sutartinių bei krašto, kuriame jos atliekamos savitumus, praturtina šventę, daro ją ne tik prasmingą pažintiniu požiūriu, bet ir įvairesnę bei įdomesnę.
Sutartinės – lietuvių daugiabalsės dainos į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą (UNESCO) įtrauktos 2010 m. lapkričio 16 d. Tai reikšmingas tarptautinis įvertinimas, skatinantis mus didžiuotis ir puoselėti savitas ypatingai sėlių, taip pat aukštaičių, be abejo ir lietuvių kultūros tradicijas. Minėtas projektas prisideda prie sutartinių sklaidos Zarasų rajone bei krašto kultūrinės tapatybės stiprinimo. Sutartinės, tai archainės lietuvių daugiabalsės (polifoninės) dainos, dar vadintos giesmėmis, kurių pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“. Jose sinkretiškai susijungia muzika, tekstas ir judesys. Giedamąsias sutartines daugiausia atlieka moterys, instrumentines – skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Pagal atlikėjų skaičių sutartinės skirstomos į dvejines, trejines ir keturines. Sutartinės pasižymi žanrų įvairove: sutinkamos ir darbo (rugiapjūtės, linarūtės ir kt.), kalendorinių švenčių (Velykų, Užgavėnių, Sekminių ir kt.), vestuvių, šeimos, karo, istorinės sutartinės. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, garsažodžių, kurių reikšmė ir dabar dar nėra aiški. Choreografija paprasta ir nesudėtinga: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai, judesiai saikingi, iškilmingi.
