Zarasiškiai XVIII-ajame tarptautiniame festivalyje „Pokrovo varpai“

        Nuo lapkričio 8 iki 12 dienos Vilniaus prestižinėse koncertų erdvėse: Šv. Kotrynos bažnyčioje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Lietuvos nacionalinėje  filharmonijoje, Vilniaus rotušėje skambėjo XVIII–asis tarptautinis festivalis "Pokrovo varpai", kurį organizuoja Lietuvos tautinių mažumų centras.

Festivalis kasmet žiūrovus stengiasi supažindinti su UNESCO kultūrinio paveldo šedevrais: unikaliomis Sakartvelo daugiabalsio dainavimo tradicijomis ir Ukrainiečių kazokų dainomis Dniepropetrovsko regione, o taip pat lietuvių sutartinėmis. Tai prestižinis tarptautinis festivalis, į kurį kelialapis pelnomas, dalyvaujant konkurse „Tradicijų paveldėtojai“. Šiais metais zarasiškių laureatų buvo net 1 grupė – Zarasų kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Laukesa“ (Birutė Andrijauskienė, Violeta Gaidienė, Diana Skvarčinskaitė).

         Šeštadienį, lapkričio 11 d. ketvirtasis mūsų Zarasų kultūros centro kolektyvų pasirodymas minėtame festivalyje Vilniaus rotušėje, prasidėjo XVIII tarptautine vaikų ir jaunimo folkloro Asamblėja, kviečiančia vaikus ir jaunimą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje "Mano šeima - mano ištakos". Pasak konferencijos organizatorių: „Šiuolaikiniai vaikai mažai žino apie savo šeimos, tautos tradicijas, kuriomis buvo pagrįstas daugelio kartų auklėjimas. Kviesdama vaikus ir jaunimą į netikėtų atradimų kupiną jų šeimų praeities kelionę, konferencija suteikia galimybę pažinti šiandien jau pamirštus papročius, atskleisti jų įtaką mūsų gyvenimui, bendruomenei, šeimai, tradicijai. Organizatoriai siekia padėti dalyviams suprasti savo identitetą, perimti ankstesnių kartų sukauptas žinias ir kūrybiškai saugoti savo tautinės kultūros tradicijas. Pasiruošimas konferencijai suteiks šeimoms galimybę praleisti laiką drauge, prisiminti senelius ir prosenelius, suprasti kiek bendro mes turime, kaip glaudžiai susiję vienas su kitu. Organizatoriai kviečia savo pranešimuose vystyti tradicijų, dainų, žodinio folkloro (šeimos papročiai, prietarai, legendos, pasakos), amatų saugojimo šeimoje, mūsų senolių švenčių temą. Galima papasakoti apie įdomų ir didvyrišką šeimos atstovo gyvenimą.“.

      Tarp kitų jaunųjų folkloristų pranešimų galėjome išgirsti ir Zarasų vaikų bei jaunimo pranešimus.

       Visus konferencijos dalyvius sužavėjo Zarasų P. Širvio progimnazijos penktoko Jono Adomavičiaus pranešimas „Goštautų giminės – mano šeimos – heraldika“. Jono  šeimoje saugomame Goštautų giminės medyje, kurio ištakos siekia 1215 m., skaičiuojant maždaug nuo 1400 metų, jis yra dvidešimt pirmos kartos atstovas. Jonas pristatė Goštautų herbą  Abdank, paaiškino jo atsiradimo istoriją, skydų spalvas ir ženklus. Nors Jono  senelio, turinčio tris dukras, pavardė ir nebuvo perduota anūkams, bet jis  didžiuojuosi būdamas Goštautų giminės atstovu. Tėvai suteikė Jono vardą protėvių garbei. Jonas akcentavo, jog dės visas pastangas, kad iškilios giminės istorija nebūtų užmiršta.

        Zarasų kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ nariai taip pat pristatė savo pranešimus.  Čiūtukė Milena Semionovaitė parengė pranešimą „Folkloro įtaka mano laisvalaikiui ir pomėgiams. Jame ji akcentavo tai, kad visas jos laisvalaikis yra susijęs su folkloro – jeigu ji nedainuoja, nesimoko pasakoti tarmiškai, nemuzikuoja, tai tuomet audžia, pina ir veja juostas. Šiuo metu jos tikslas yra pasiruošti  moksleivių liaudies konkursui „Sidabro vainikėlis“, kuriam ji veja vytines juostas ir jais dabina pagoniškus kostiumus. Jau papuošė 2 kostiumus, dar reikia nuvyti trims ir viską susiūti. Jai rengtis šiam konkursui padeda audėja, Aukso vainiko savininkė Birutė Andrijauskienė.  

       Kamilės Gimbickytės, taip pat čiūtukės pranešimas "Folkloro judėjimo Zarasuose  įtaka mano bręstančiai asmenybei" apie tai, kaip ją pakeitė ir keičia folkloras. Ji akcentavo, kad apie folklorą gali kalbėti ir daug daugiau žino negu jos bendraamžiai. Kokie svarbūs ir svarūs laimėjimai pasiekti folkloro dėka – etninės kultūros olimpiados kasmet prizinės vietos, Jaunųjų filologų konkurse tautosakos sekcijoje I laipsnio diplomas. Ji netgi išsikėlė sau klausimą, kas būtų, jeigu mano gyvenime nebūtų folkloro? Ji labai pasidžiaugė, kad folkloras suteikė jai brandumo ir grynumo. Kamilė jau ketvirtą kartą dalyvavo šioje konferencijoje. Pirmieji du jos pranešimai buvo apie jos šeimą, audėją, siuvėją promočiutę ir kokius ji pati amatus paveldėjo iš savo šeimos kitų kartų moterų (promočiutės ir močiutės), trečiasis apie folkloro ansamblį "Čiūta" kaip vieną didelę šeimą, kurios mama yra MaČiūta (vadovė Diana Skvarčinskaitė).

Na ir ketvirtasis zarasiškis konferencijos dalyvis Danil Rogozin pristatė savo senas ir gilias šeimos sentikių tikėjimo tradicijas Zarasų krašte. Kad viskas prasidėjo nuo jo prosenelio, gyvenusio Polivarke Matvėjaus Rogozino. Jis buvo sentikių kunigas, kuris buvo ne tik dvasiniu bendruomenės tėvu, bet visų aplinkinių parama – pas jį ateidavo žmonės į namus prašyti pagalbos ar patarimo. Ir prosenelis niekam neatsakydavo. Danilas seka jo pėdomis, nes šiuo metu studijuoja Rygos Grebenščikovo dvasinėje mokykloje. Ji yra vienintelė mokykla pasaulyje, rengianti sentikių dvasininkus. Danil taip pat pristatė savo pomėgius - senųjų  religinių knygų restauravimą ir sentinkių drabužių kolekcionavimą bei rekonstravimą. Kai kuriuos drabužius jis gauna dovanų, kai kuriuos kuria pats, padedamas jau minėtos audėjos Birutės Andrijauskienės. Tądien jis buvo apsirengęs Birutės siūtais marškiniais. Jis užsiminė, kad ateityje  savo kolekcijai norėtų sukurti nedidelį muziejų. Jis pristatė merginos, moters, vyriškio ir dvasininko kostiumus.

Po pietų festivalyje Vilniaus rotušėje skambėjo UNESCO paveldo sutartinių valanda, kurią užpildė Zarasų kultūros centro sutartinių giedotojų grupė "Laukesa" bei kitos  šio festivalio sutartinių giedotojos iš Sėlių žemės, kur nuo senų laikų jos čia ir skambėjo.

Tarp visų savo pasirodymų susižavėję klausėmės dainininkus ir muzikantus iš Sakartvelo, Ukrainos, Baltarusijos bei kitų valstybių. Visame festivalyje skambėjo daugiau nei iš 10 tautų atliekama folkloro muzika. Programoje keitėse dalyviai, raibuliavo įvairios drabužių spalvos, ausyje skambėjo įmantriausi sąskambiai, užsimezginėjo dalykiniai ir draugiški pokalbiai ir visai šiai daugiakultūrei dalyvių miniai užteko vietos ant vienos scenos.

Diana Skvarčinskaitė, ansamblių vadovė

Nuotraukos dalyvių