Birželio 23-osios vakarą Zaraso ežero Didžioji sala tapo vieta, kur susiliejo senosios baltų tradicijos, muzika, šokis ir bendrystė. Joninių teatralizuotas meninis koncertas subūrė gausų būrį zarasiškių ir miesto svečių kartu pasitikti trumpiausios metų nakties.

Šventė prasidėjo edukacijomis, kvietusiomis lankytojus pažinti senąsias Joninių tradicijas. Dalyviai pynė vainikus, liejo vaško žvakes, ragavo kvapnių žolelių arbatų.

 

Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti į išskirtinę meninę programą „Susitikime ten, kur supasi deimanto rasos“, kurią sukūrė režisierė Gražina Karlaitė. Poetinis pasakojimas apie vandenį, rasą, gamtą, žmogaus ryšį su savo šaknimis ir trumpiausios nakties paslaptį susipynė su liaudies muzika, dainomis, šokiais bei teatrinėmis improvizacijomis. Meninė programa vyko scenoje, kuri buvo papuošta tarsi senovinis laivas su iškeltomis burėmis, kvietęs leistis į simbolinę kelionę per Rasų nakties tradicijas. Scenoje skambėjo lietuvių poetų eilės, liaudies dainos ir šiuolaikiniai kūriniai, o kiekvienas pasirodymas tapo vientisos Joninių istorijos dalimi. Programos leitmotyvu tapo rasa – gyvybės, tyrumo ir atsinaujinimo simbolis, lydėjęs visą vakaro pasakojimą.
 

Įspūdingą programą kūrė Gintaras Andrijauskas, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai: vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ežerūnas“ (vadovė Vanda Politaitė), vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Aguonėlė“ (vadovas Deividas Cikanas), fokloro ansamblis „Seluona“ (vadovė Gilmė Dainytė, mentorė Diana Skvarčinskaitė), linijinių šokių grupė „Jovingė“ (vadovė Inga Mikutavičienė), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“ (vadovė Gilmė Dainytė, mentorė Diana Skvarčinskaitė), kanklininkų grupė (vadovė Gilmė Dainytė, mentorė Diana Skvarčinskaitė, Gintaras Andrijauskas), Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos kolektyvai: „Vingurinis“ (vadovė Inga Zakarauskienė) ir Modernaus šokio studija (vadovė Elžbieta Žogaitė), teatro studija „Stogas" (mokytoja Gražina Karlaitė), Zarasų viešosios bibliotekos teatras „Juodai balta“ (vadovė Gražina Karlaitė), Visagino kūrybos ir menų akademijos mokiniai, solistai (mokytoja Vita Pimpienė), Visagino kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Gervė“, kanklininkė Skaidrūnė Baliūnaitė. Visi kartu jie sukūrė jautrią ir įsimintiną Joninių misteriją, kurioje susiliejo tradicijos ir šiuolaikinė meninė raiška. Sveikinimo žodį tarusi Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pažymėjo, kad Joninės – tai viena seniausių ir prasmingiausių lietuvių kalendorinių švenčių, primenanti žmogaus ryšį su gamta, šviesa ir gyvybe. Ji pabrėžė, jog vainikų pynimas, laužų kūrenimas, dainos, šokiai ir bendruomeniškumas yra vertybės, kurias svarbu puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Merė dėkojo visiems, kurie savo darbu ir kūryba prisideda prie šių tradicijų išsaugojimo, ir palinkėjo, kad Joninių nakties šviesa, vienybė bei pagarba savo krašto papročiams lydėtų kiekvieną ne tik šventės metu, bet ir kasdienybėje.
 

Vakaro kulminacija tapo ypatingas muzikinis pasirodymas – populiarios grupės „8 Kambarys“ narys, mūsų kraštietis Karolis Talutis kartu su Paule Maldauskaite ir Jonu Adomavičiumi atliko dainą „Lakštingala Zarasuose“, tapusią jautria dedikacija gimtajam kraštui ir gražiu meninės Joninių programos finaliniu akcentu. Po šio simboliško pasirodymo grupė „8 Kambarys“ tęsė energingą koncertą, dovanojusi žiūrovams gerai žinomas dainas ir nepamirštamą emocijų kupiną vakarą. Šventinę nuotaiką tęsė Justino Lapatinsko koncertinė programa, o vidurnaktį Joninių naktį vainikavo diskoteka po atviru dangumi, leidusi švęsti iki pat pirmųjų vasaros ryto ženklų.
 
 

Joninių šventė Zarasuose dar kartą priminė, kad trumpiausia metų naktis – tai ne tik sena tradicija, bet ir gyvas bendruomenės susitikimas, kuriame susipina gamta, muzika, papročiai ir žmonių bendrystė. Zaraso ežero Didžiojoje saloje skambėjusios dainos, šokiai ir poezija sukūrė ypatingą atmosferą, o deimanto rasos simbolis tapo kvietimu saugoti savo kultūrines šaknis ir kasmet sugrįžti ten, kur trumpiausios vasaros nakties paslaptys atgyja iš naujo.