ĮVYKO JAUNIMO FOLKLORO SAMBŪRIS- STOVYKLA

„ZALVYNĖ“

Birželio 3-5 dienomis aštuntąjį kartą Zarasuose skambėjo tautinis jaunimas. „Zalvynė“, kaip vienas patraukliausių ir daug dalyvių sutraukiantis sambūris šiais metais buvo finansuotas Lietuvos – Latvijos bendradarbiavimo per sieną programos, projekto „Vasara kaime“ ir įtrauktas tarp nedaugelio Lietuvos renginių į regionų prioritetinių tęstinių renginių sąrašą, dalinę paramą gavęs iš LR Kultūros ministerijos. Pirmąją dieną stovykloje dalyvavo 55 Zarasų rajono ir 18 Daugpilio rajono jaunimo, o antrąją ir trečiąją dienomis į Zarasuose šurmuliavo per 300 dalyvių iš viso 21 folkloro kolektyvų.

Birželiui artėjant vėl norisi dažniau pabūti darnoje su gamta, ilgiau pavakaroti prie degančio laužo ir dainuoti, dainuoti… Lūžų miško laumės ima ruoštis svečių sutiktuvėms, o įdėmiai įsiklausius į Zaraso ežero salos pušų ošimą, gali išgirsti jų kartojamą vardą „Zalvynė“!

Žalia, žaliuojanti, jauna, kaip vasaros pradžios gamta, kaip jaunas žmogus Zalvynė - tai sėliškos kilmės vardas, reiškiantis žalią spalvą, tokių gausu sėlių krašte - Zalvė, Zalvelė, Zalvytė. „Zalvynė“- tai vaikų ir jaunimo festivalis - stovykla, rengiama jau nuo 2004 metų. Čia susiburia folkloro ansambliai iš Aukštaitijos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų, kasmet dalyvauja nuo 200 iki 400 dalyvių. Tai projektas, skatinantis mokyklinio amžiaus jaunimo tautinę savimonę, kūrybiškumą, gyvųjų tradicijų tęstinumą ir paveldo studijas.

Vaikų ir jaunimo folkloro sambūris „Oželio pastogėj”, šiemet   XV –asis, ne visai apžiūra, ne visai šventė, bet „botagėlis” visus paskatinti  veiklai. Pasiruošti žiemos - pavasario – vasaros sezonų renginiams. Šiais metais į sambūrį, kuris vyks  lapkričio  26 dieną 1500 val. susiburs  jaunieji tautos tradicijų puoselėtojai iš Dusetų, Salako, Suvieko, Zarasų. Zarasiškiai žada pasirodyti net trijuose asmenyse – „Santarvės” ir Pauliaus Širvio pagrindinių mokyklų būreliai, bei abiejų minėtų mokyklų ir „Ąžuolo” gimnazijos  moksleivių – kultūros centro kolektyvas „Oželis”. Sambūris nesiekia, kad kolektyvai  būtų parengę visai naujas programas ar demonstruotų aukštą meninį lygį, svarbiausia, kad  judėtų, krutėtų kad nuo ankstyvo rudens turėtų tikslą pasiruošti šiam renginiui.

Šiais metais „Oželis” jaučiasi pribrendęs, kad galėtų suburti miesto jaunimą  pamokyti  tradicinių šokių. Į vakaronę, kuri prasidės tuoj pat po sambūrio, 1800 val. kviečiame visus ir gimnazistus ir jaunesnius moksleivius. Mes nepaskutiniai Lietuvoje  sugalvoję vis labiau  blėstančioms  diskotekoms alternatyvą. Štai kauniečiai renkasi bent kartą į savaitę, tradicinių šokių mokymus pradėjo Panevėžys, Varėna,  Kelmė kiti miestai, o kuo gi  blogesni Zarasai? „Oželio” jaunimas  jau seniai nerimsta, nes susidraugavo su Jekabpilio „Raksti”, kurie savo mieste trenkia smagias vakarones, o atvykę pas mus į stovyklas, renginius,  perdavė šį užkratą  mums. Šį kartą, kad būtų drąsiau, mes juos pasikvietėme pagriežti kartu mūsų rengiamoje vakaronėje ir visi turėtų galimybę pašokti ne tik lietuviškus, bet ir gražiausius latviškus šokius.

Laukiame jaunimo lapkričio 26 d. 1800 val. kultūros centro šokių salėje, o jeigu  vyresnieji nuliūs, kad čia tik jaunimui, tai nebūtinai, laukiame visų norinčių arba dar nežinančių ko nori, pabandyti pašokti tradicinį šokį.

Rima Vitaitė

Zarasų kultūros centro etnografė

Įvyko šeštasis vaikų ir jaunimo folkloro sambūris „Zalvynė“. Jame dalyvavo Zarasų rajono kolektyvai - „Ramtatūris“, „Vyželė“, „Saulala“, „Oželis“ ir „Seluona“, Kupiškio rajono „Vyjūnytė“, Kauno miesto „Sauluva“, Molėtų „Kukutis“ ir Dranseikų šeimyninė kapela, Utenos „Kupolytė“, Visagino „Radastėlė“, Švenčionėlių „Žolynas“ ir „Raksti“ iš Jekabpilio.  Penkiuose sambūrio renginiuose dalyviai parodė gražų dainavimą, tarmišką kalbą,  prie Lūžų duobenuotojo akmens atliko aukuro skirto Lietuvos Tūkstantmečio ir sėlių paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose aštuonišimtosioms metinėms aukojimą, vaišingumo tradicijų žinojimą, dainavo bendruomenėms, keli kolektyvai  dalyvavo interpretacijų  koncerte. Nors gamta nežadėjo nieko gero, bet netgi lietus liovėsi  Šavašos pažintinio take, kur vyko vakarojimas prie laužo, leidęs dalyviams iššokti visus šokius, pavalgyti pačių keptą kiaušinienę, ir padainuoti vieni kitiems. Džiaugėmės geru oru ir antrą sambūrio dieną, tik visai pabaigoje atsivėrė debesys, nebedavė  iki galo   groti  puikiam roko ansambliui „Pievoms“ iš Rokiškio, bet ištvermingas jaunimas  nebijojo lietaus atsisveikinimo  pasišokime.

Dalyviai išsivežė daug šiltų įspūdžių, daug jų paliko  gausiam Zarasų krašto jaunųjų folkloristų būriui.  Visai tai – kad augtume stiprėtume, kad nebūtume paskutiniai mohikanai  sergstintys tautos šventą ugnį.  
 

Rimutė Vitaitė

Kultūros centro vyr. etnografė