Pagrindinis > Naujienos > Istorijos pamoka ir pajautų ieškojimai „Zalvynėje“
Istorijos pamoka ir pajautų ieškojimai „Zalvynėje“
Parašė   
Ketvirtadienis, 15 Birželis 2017 12:14

Jei pradedi žodžiais „... įvyko“, tai tarsi nusikratai, padėjęs kryželį padarytų darbų sąraše. Kryželio padėti nenoriu, nes chaosas galvoje ir popieriuose bus bent porą savaičių, po to priekaištai sau ir aplinkiniams, kas buvo negerai , o galėjo vykti geriau.

Vaikų ir jaunimo festivalis „Zalvynė“ buvo keturioliktas. Mažėja kolektyvų, juose narių. Labai daug renginių, festivalių vyksta Lietuvoje . Labai svarbus kiekvienas, nors kai susirenka „avukų“ beveik du šimtai, vargiai ar gali įsiminti visus veidus, sureikšminti kiekvieno pasiekimus ir gabumus. Vadovai jau siekia šito, nes žino, kiek įdėta triūso, kad vaikas ar jaunuolis taptų siekiančiu rezultato.

Kas šiemet vyko? Ogi mokymai praėjo labai gerai, ir istorijos pamoka, tegul ir šaukiant visu garsu protmūšio- viktorinos- testo vedėjams, nes gyvas susidomėjimas ir yra gyvas. Šiai istorijos pamokai pasiruošti padėjo mokytojos Rimutė Morozovienė ir Gintarė Trukanienė, širdingai joms dėkojame, papildžius ne tik vaikų , bet ir vadovų žinias. Gerą mintį apie senovinius rakandus davė Vasilijus Trusovas. Oi kaip ne visi įvardijo mestuvus, spragilus ir duonkubilius. Šauniai mokėmės šokamų sutartinių, net dviem grupėm, kurias pagiedojom paskutiniame festivalio renginyje, mušėm būgnelį su uteniške Rima Garsoniene, kankliavom su Diana Skvarčinskaite ir smagiai šokom . Šokių mokė Danguolė Kisielienė, jai padėjo kitų kolektyvų vadovai. Šokiams pagriežė patys „Sadūniškiai“ Ramūnas Lisinskas ir Gitaras Andrijauskas. Kaipgi nešoksi?

Istorijos pamoka tęsėsi kulinarinio paveldo ir vaišingumo tradicijų renginyje „Istorija dubenyje“ , vykusiame Šlyninkos vandens malūne. Labai patinka vaikams ši miela vieta, daugybė vietų pažiūrėjimui, pabuvimui, tai kad nelabai atidžiai klausė ilgų litanijų apie istorinius vaišingumo papročius, atleistina, bet blynus pabandė išsikepti , suvalgė visus atsivežtinius pyragus ir sūrius. Sočiai prisivaišino, kaip ir dera tokiame renginyje.

Vakarinį koncertą nutarėme perkelti į kultūros centro salę, kadangi vaikai geriau klauso vieni kitų, nebėgioja, netriukšmauja, taigi atsiprašome tų, kurie buvo už nosies pavedžioti ir laukė koncerto Sėlių aikštėje. Daugiausia kolektyvai dainavo autentiškąsias dainas. Kupiškėnai pagrojo daudytėmis, nūnai labai retai vartojamu instrumentu, gal tik per Dainų šventes Vingio parke. Gražiai pašoko ir kupiškėnai ir kolektyvas iš Pabradės, nesvarbu, kad muzikanto nebuvo, padainavo patys. Kaišiadorių dzūkai - vieninteliai „kitataučiai“ festivalyje, padainavo savo krašto dainų, sušoko keletą šokių. Visi kažkuo ypatingi. Štai Biržų jaunimas skudučiuoja taip, kad atrodo orkestras groja, mes iš jų mokėmės ir dabar tebesimokom. Utenai atstovavo du kolektyvai – Utenos kultūros centro pradedantis folkloro ansamblis ir „veteranai“- vaikų muzikos mokyklos „Sietynas“, smagiai mušantis būgnelius, net patys mažiausi. Stebina, kad tokie aštuonmečiai, devynmečiai jau griežia armonikomis ir meistriškai valdo būgnelį. Jų mokytoja Rima Garsonienė jau kelintą „Zalvynę“ praveda būgnelio pamoką“ visiems dalyviams. Pagiriamasis žodis ir Utenos muzikos mokyklai, kuri prie akordeonų, kanklių kaip privalomą instrumentą įvedė mokymąsi armonika, tradicinėmis kanklėmis, būgneliais. Daug vaikų pasiekė aukšto liaudiško muzikavimo lygio, daug kartų tapo „Tramtatulio“ laureatais, griežia vakaronėse, yra kviečiami į daugybę festivalių, atvažiuoja ir į „Sėlos muzikantus“. Gražiu dainavimu išsiskyrė Molėtų folkloro grupė „Alsūnė“, kilusi iš „Kukučio“, bet palikusi jį augti ir bręsti ( nes tame kolektyve vaikai dar maži). Saviškiai – Zarasų rajono kolektyvai jau pšiais metais pasigedo Dusetų „Sartuko“ , nejaugi nebebus?. „Saulala“, kad ir sunkokai, bet gerai atstovavo šį labai etnografišką mūsų rajono vietą. Zarasų Čiūta“ – labai gražus ir gausus kolektyvas, nestokojantis gabumų, padainavo ne vien piemeniškas dainas, bet ėmė jautį už ragų ir pabandė improvizacijas. Pavykęs bandymas. „Ramtatūris“, kaip visiems pristačiau, vyriausias rajone vaikų ir jaunimo kolektyvas, net barzdočių vyrų ir savo vaikų turi. Dainavo improvizuotai , jaunatviškai, smagiai, energija pasidalino su visais.

Vakaronės su labai skanaus šiupinio vakariene irgi smagios būta, uteniškiai muzikantai net pūsles pritrynė begrodami.

Kas miegojo, kas ne. Pasak jaunimo, nedažnai ta „Zalvynė“, tik kartą metuose, galima ir nemiegot, bet nakvynę tikrai patogią turėjome. „Ąžuolo“ gimnazija suteikė bendrabučio patalpas, žemės ūkio mokykla visą profesinio mokymo centrą. Patogu, gražu ir labai gerą įspūdį palieka malonūs darbuotojai.

„Dainų skryneles“ atidarėme Vajasiškyje, Baltriškėse ir Visagine. Šiems susitikimams dalyviai pasitempia, gražiai apsirengia ir parodo ką turi geriausio. Šiais metais prie įprastų bendruomenių išbandėme Visaginą. Nenusivylėme ir tikimės, kad visaginiečių nenuvylėme, nes tikrai atidžiai klausėsi, netgi kai kuriems pasirodėm egzotiški, neįprasti.

Viso festivalio metu be mokymosi, klausymo, vaišinimosi, dainavimų, šokių, buvimo kartu, savyje ir veiksmuose, kuriuos atlikom, ieškojom pajautimų, savasties, tautinės priklausomybės, savo vietos , susiliejimo su savo žeme, gamta. Ryškiausiai tai vyksta Šavašos pažintiniame take. Į jį tiesiog nueiname kaip į pajautų viso festivalio metu, kuliminaciją. Neskubant, pasigrožint, paliečiant rankom ir akimis, išreiškiant balsu, kalba, duona ir tikėjimu, išgiedam sutartines, dainas, net aukurėlis, atrodo, toks tikras, kaip prieš šimtmečius.

Atsisveikinimas- ilgas, nes labai visiems gera būti kvepiant kiaušinienei, šokant ar šiaip medituojant, ar bendraujant, šilti atsisveikinimai prasitęsia iki pusvalandžių. Pirmą kartą dalyvaujantys jonaviškiai susižavėję - „kiek čia visko daug!"

Galim: Visai nesusirinkti. Tuomet pastūmėsime kolektyvus, bent jau savo rajono, nykti.

Galim: Susirinkti į vieną vietą, gražiai apsirengti padainuoti, pašokti ir užsirašyti, kad festivalis įvyko.

Bet mes dalinamės tuo ką žinom mokymuose, žaidžiam istorijos pamoką, slidinėjam, griuvinėjam, prisidedam dėmių, kepdami blynus, pasitempiam kai reikia gražiai padainuot, ir gražiai apsirengt, penim uodus Lūžų miške, tempiame didžiąją keptuvę, instrumentus į „zuikių akademiją“ . Viską išdainuojam, išgrojam, sušokam. Nes mes tokie, su savo dvasingumo ieškojimais.

Daugiau nuotraukų čia

Rima Vitaitė, „Zalvynės“ organizatorė
 

Sėlos įvykiai

Prisijungti